Tiesiog pradžia
Esu Agnė Nananai – toks mano slapyvardis jau daugiau nei 10 metų ir man smagu juo pasirašinėti savo darbus, nors būna kartais ir juokinga, kai jį perskaito lengviau vaikai nei suaugę. Tai tą pastarąjį dešimtmetį daugiausiai ir dirbu vaikiškų knygų (nerašysiu knygučių – kadanors apie tai papasakosiu kodėl) pasaulyje ir jame perėjau įvairiausių savo kūrybos stadijų.
Esu baigusi VDA Kauno dailės institute taikomąją grafiką – toks mano meninis pagrindas. Vos tik baigusi dirbau reklamos srityje grafikos dizainere, kūrybininke ir panašiai ir visai nesvajojau apie knygas vaikams. Visą tą laiką tiesiog sąmoningai ir nesąmoningai ieškojau progų piešti. Atsimenu, kai gavau pirmą savo gyvenime darbą reklamos agentūroje, buvau tokia įsitempusi, kad nieko nemoku ir neišmanau apie daugelį techninių dalykų, kad po darbo žiūrėdavau iliustratoriaus (grafikos programa Adobe Illustrator) pamokas, kaip ką daryti. Tai buvo didžiausi praktinių atradimų metai, kai buvau visa sulindus į kompo programas ir grafikos tendencijas, norėjosi ir logotipus išmanyti, ir maketus gerus daryti, ir nuotraukas retušuoti… ir per visą tai visiškai nepiešiau gal du metus. Kad tiek laiko pieštuko nelaikiau supratau tik tada, kai per kažkokio popieriaus tiekėjo pristatymą gavom dovanų puikius blonknotus. Iki šiol atsimenu, kaip man tada nušvito – tai buvo toks malonumas, tiesiog bet ką piešti, eskizuoti, pasikrapštyti. Buvo jausmas, kad grįžau į save. Nuo to laiko piešimo sau buvo vis daugiau ir daugiau, ir taip pradėjau ir agentūrose daugiau daryti piešimo darbų, ir po darbo jų atsirado, ir nesąmoningai matyt ėjau link to, kad jis užpildytų visą mano laiką – taip, kaip tai buvo paauglystėje ir studijų metais.
Taigi ilgai galvoti nereikėjo, kokioje srityje daug ir laisvai (be didelių “čia reikia taip ir taip, kad būtų”) galima piešti, galima rinktis kaip piešti, kuo piešti – žinoma, kad tai knygos vaikams. Tačiau pati dar neieškojau tokių darbų – visai knygai nesijaučiau subrendusi, pradžioje piešiau reklamoms ir ieškojau stilių ir priemonių, su kuriais man būtų patogu. Tokios paieškos užtrunka, bet geriausi atradimai įvyksta tik dirbant, o ne galvojant kaip darysi. Ir tokioje stadijoje gavus pasiūlymą iliustruoti knygą irgi negali atsisakyti. Taigi pirmoji mano knyga buvo visiška “meilė iš išskaičiavimo” – ne dėl teksto ją sutikau daryti, o iš noro piešti, kaip sugalvoju. Tai buvo istorinių Lietuvos padavimų knyga – riteriai, LDK ir pan.. dabar kai pagalvoju – na kažin, ar sutikčiau. Ir tai buvo mano pirmoji knygų vaikams iliustratorės pamoka. Ta knyga leido man suprasti, ką noriu daryti kitaip kitoje knygoje ir taip po pkiekvienos knygos. Dabar – kai nupiešiau 18 įvairaus pobūdžio knygų – galiu pasakyti – kiekviena nauja knyga yra nauja pamoka.
Tokia buvo mano kelionės pradžia. Nenoriu vienu įrašu papasakoti visko, nes esu sau iškėlusi tikslą – 1-nerius metus pildyti tinklaraštį. Tad suprantama, kad tų istorijų reikia pataupyti haha!
Kam man to reikia? Neturiu ką veikti gal?
Pirmiausia tai noriu turėti savo darbo istorijų archyvą. Noriu sudėti knygos kūrimo procesus – tiek nuotraukas, tiek aprašymus kaip sekėsi su ta knyga dirbti. Deja, bet kai kurių senesnių knygų aprašymų jau nebepadarysiu, nes ir detaliai neatsimenu, ir proceso nuotraukų nedarydavau arba jos pasimetė jau. Tad čia nuguls išsamesni tik paskutinių metų kūrybiniai procesai.
Dar noriu dalintis savo atradimais ir patirtimi apie vaikų knygų iliustravimą ir kūrimą lietuviškai. Labai daug informacijos ta tema yra kitomis kalbomis, noriu rašyti tai, ką atrandu ir išbandau pati, fiksuoti tai savo gimtaja kalba. Bet tai nebus pamokos – aš pati tebesimokau ir jei atvirai – nežinau kas yra gerai, kas blogai.
Kam tai įdomu?
Su šiuo klausimu gyvenu jau beveik metus! Tad gal dėl to ir išsikėliau sau rašymo terminą, kad rasčiau atsakymą į jį. O tada ir pamatysim kas toliau.
Ir taip, šią idėją jau buvau metusi į šoną, bet Lietuvos Kultūros Tarybos stipendija situaciją pakeitė.
